„Elgama-Elektronika“ Lenkijai gamins išmaniuosius elektros skaitiklius, projekto vertė – 45 mln. eurų

Won contests |
2024-04-26
„Elgama-Elektronika“ Lenkijai gamins išmaniuosius elektros skaitiklius, projekto vertė – 45 mln. eurų

Išmaniųjų elektros skaitiklių gamybos įmonė „Elgama-Elektronika“ jau ne tik žengė žingsnį į kaimyninės Lenkijos rinką, bet ir ženkliai joje įsitvirtino. Prieš metus pranešusi apie pasirašytą beveik 23 mln. eurų vertės sutartį tiekti išmaniuosius skaitiklius valstybės elektros tinklus modernizuojančiai Lenkijos bendrovei „Stoen“, šiemet kaimyninėje šalyje įmonė laimėjo dar vieną 45 mln. eurų vertės išmanių skaitiklių tiekimo konkursą. Tiesa, tai – ne vienintelė rinka, kurioje lietuvių gaminys turi gerą vardą – elektros skaitikliais aprūpinama karo draskoma Ukraina, Graikija, Paragvajus, Izraelis ir Čilė, bet įmonė turi ir daugiau plėtros planų.


Užtikrintai įsitvirtina Lenkijos rinkoje


„Su lenkais dirbame jau keletą metų ir džiugina tai, kad Lenkijos rinkoje, kuri turi didelį augimo potencialą, mūsų turima dalis kasmet didėja. Pernai pasirašę didelį kontraktą su „Stoen“, šį bendradarbiavimą pratęsime ir šiemet – su šia bendrove, kuri yra didesnė nei lietuviškasis „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO), pasirašėme 45 mln. eurų vertės sutartį, kuri numato, kad per dvejus metus turėsime Lenkijos rinkai pagaminti 380 tūkst. išmaniųjų elektros skaitiklių ir atlikti kitus su tuo susijusius darbus“, – sako bendrovės direktorius Martynas Čereška.

 

Šį kartą konkursą laimėjusios lietuviškos įmonės įsipareigojimuose ne tik skaitiklių tiekimas, bet ir naujos sistemos diegimas, o už tinklo instaliaciją ir pajungimą bus atsakingi bendrovės partneriai Lenkijoje, įmonė „Esmetric“.

 

„Nėra vieno lemiamo faktoriaus, kuris garantuotų pasisekimą dirbant Lenkijos rinkoje, veikiau egzistuoja universali tendencija, pastebima dirbant ir kitose šalyse – jeigu mūsų sektoriuje nori džiaugtis sėkme, privalai būti patikimas tiekėjas. Šis klausimas tapo ypač jautrus pandemijos metu, kai trūko įvairių gamybinių komponentų, itin pabrango prekių gabenimas konteineriais, trūkinėjo tiekimo grandinės, o tiekėjams neišpildant savo įsipareigojimų, nuolat pasitaikydavo įvairių vėlavimų, kurių pasekmes jausdavo ir užsakovai, ir klientai. Mums šiame etape pavyko labai sėkmingai parodyti savo vertę ir patikimumą, kadangi nevėlavo nei vienas užsakymas ir visi darbai buvo padaryti laiku – tai labai padėjo sustiprinti savo pozicijas.


Tačiau už patikimumo kriterijų ne mažiau svarbi ir gamintojo atsakomybė, nes labai dažnai tiekėjas pristato prekę ir atsisveikina iki kito sandorio, o mes laikomės kitokio požiūrio – itin rūpinamės ne tik pristatymu, bet ir vėlesniu aptarnavimu, atsižvelgiame į klientų skundus ir pastabas, nedelsdami sprendžiame problemas, jei tokių kyla“, – priežastis, kodėl Lenkijoje laimi konkursus, vardija M. Čereška.


Galėjo savo produkciją tiekti ir Lietuvai


Lietuvoje šiuo metu vyksta pirmasis išmaniųjų skaitiklių keitimo etapas, kai skaitikliai keičiami verslo klientams ir suvartojantiems daugiau nei 1000 kWh per metus. Iki 2026 m., kai prasidės antrasis etapas,

planuojama įdiegti apie 1,2 mln. išmaniųjų skaitiklių – tai sudaro 75 proc. visų skaitiklių Lietuvoje. Lenkijos tinklai iki 2028 m. įsipareigoję atnaujinti 80 proc. savo elektros skaitiklių, o iki 2030 m. – visus.


Anot M. Čereškos, išmaniųjų skaitiklių keitimo procese nepralenkiami lyderiai yra skandinavai – švedai,

norvegai ir suomiai. Itin geri Suomijos rodikliai, nes išmaniosios apskaitos skaitiklių rodiklis šioje šalyje jau siekia 100 procentų. Labiausiai šiuo metu Europoje atsiliekančios šalys – Graikija ir Vokietija, kuriose šio proceso pažanga tebėra vienaženklio procento ribose.


„Didelių skirtumų, kalbant apie išmaniųjų skaitiklių keitimo procesą, tarp Lietuvos ir Lenkijos nėra – abi šalys šiuo metu yra panašiose diegimo stadijose. Vienintelis skirtumas tas, kad mūsų šalyje už tinklus atsakinga viena bendrovė – ESO, o Lenkijoje tinklus valdo šešios skirtingos įmonės, kurių dauguma yra didesnės už mūsiškę – aptarnauja nuo 1,2 iki 7 mln. vartotojų. Kadangi Lenkijoje tarp vietinių bendrovių yra tam tikra konkurencija, tai augina ir tam tikrus kokybės rodiklius“, – teigia „Elgama-Elektronika“ vadovas.


M. Čereška įsitikinęs, kad Lietuva šiame procese juda pakankamai sėkmingai, bet šiek tiek apmaudu, kad šiuo metu skaitiklius Lietuvos rinkai tiekia nelietuviška bendrovė – lietuvių namuose diegiami prancūziški elektros skaitikliai.


„Mūsų įmonė taip pat dalyvavo konkurse ir stebėjo jo eigą. Matėme, kad net po laimėtojo paskelbimo daugiau nei metus skaitikliai nebuvo tiekiami į rinką, buvo indeksuotos ir įrangos kainos, nors ji dar nebuvo pradėta tiekti, o tai jau tam tikras signalas apie gamintojo situaciją. Tai nėra sveiki procesai ir kyla klausimų dėl įmonės patikimumo, tačiau, reikia pripažinti, kad kalbame apie didelius ir laikui imlius projektus, todėl tam tikrų sunkumų gali pasitaikyti. Visgi mane asmeniškai džiugina, kad mums dirbant tiek Lenkijos, tiek kitose rinkose, tokių nesklandumų ar tiekimo vėlavimų pavyko išvengti, tad pakankamai drąsiai galėčiau teigti, jog ir Lietuvoje galėtume šį projektą įgyvendinti daug sklandžiau“, – apie išmaniųjų skaitiklių keitimo konkurso Lietuvoje niuansus pasakoja M. Čereška.


Ateityje – plėtra ir darbuotojų skaičiaus augimas


Nors bendrovės „Elgama-Elektronika“ vardas žinomas ir Izraelyje, Graikijoje, Paragvajuje ar Čilėje, nes ir ten keliauja lietuviški išmanieji elektros skaitikliai, įmonės vadovo teigimu, bendrovei daug svarbesnė karo niokojama Ukraina.


„Ukrainoje dirbame jau šeštus metus, tad ši rinka, ten dirbantys mūsų partneriai ir vartotojų poreikiai mums puikiai žinomi, tačiau karas parodė, kaip viskas gali būti trapu. Vystyti verslą tokioje rinkoje, kaip dabartinė Ukraina, yra pakankamai pavojinga, tačiau verslo procesus pavyko sustyguoti taip, kad tik pirmaisiais karo metais dėl sutrikusios logistikos turėjome tam tikrą „duobę“. Tuomet viskas sustojo ir ne tik pas mus – tam tikrus tiekimo procesus pristabdė visa Europa, nes stebėjo, kaip viskas klostysis. Visgi, 2022 metų pabaigoje mūsų produkcijos tiekimas į Ukrainą buvo atstatytas ir tai buvo mums rekordiniai metai, nes reikėjo sklandžiai, laiku, kokybiškai ir didelėmis apimtimis atnaujinti elektros energijos infrastruktūrą,“ – su kokiais iššūkiais susidūrė pasakoja M. Čereška.


Šiuo metu bendrovė įgyvendina pilotinius projektus ir kitose Europos rinkose – Čekijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, turi planų vystyti veiklą Vokietijoje ir Ispanijoje. Anot įmonės vadovo, tokius sprendimus diktuoja tai, kad šiuo metu dirbti tik Ukrainos ir Lenkijos rinkoje yra gana rizikinga, tad siekiama veiklą diversifikuoti.


„Per pastaruosius trejus metus mūsų pajamos augo septynis kartus, tiesa, darbuotojų kiekis taip greitai nedidėjo ir per tą patį laikotarpį ūgtelėjo tik apie 15 proc. – šiuo metu įmonėje dirba 96 darbuotojai. Tenka pripažinti, kad šie marškiniai jau tampa ankštoki ir norėtųsi į komandą pakviesti daugiau specialistų, bet, kaip ir dauguma šalies įmonių, susiduriame su sunkumais bandydami juos rasti. Šiuo metu personalo trūkumo problemą sprendžiame kviesdami darbuotis ir kitų šalių piliečius, todėl pas mus dirba ir darbuotojų iš Lenkijos, Ukrainos ir net tolimosios Brazilijos, tačiau daug vilčių dedame ir į mūsų jaunimą, todėl itin laukiame ne tik motyvuotų ir pasirengusių nuolat savo žinias tobulinti patyrusių darbuotojų, bet ir praktikos vietos ieškančių jaunuolių, kurie galės pas mus profesiškai augti ir tęsti karjerą“, – sako bendrovės vadovas M. Čereška.